Autonaujienos

Žiema – įkraunamųjų hibridų egzaminas: kodėl šaltyje elektra nuvažiuojama mažiau

Žiema – įkraunamųjų hibridų egzaminas: kodėl šaltyje elektra nuvažiuojama mažiau

Vasarą įkraunamasis hibridas nekelia klausimų: kasdieniai maršrutai įveikiami vien elektra, o benzininio variklio prireikia tik išvažiavus toliau. Sausį tvarka pasikeičia. Šaltyje baterija atiduoda mažiau, salonui reikia šilumos, ir variklis, kuris vasarą tylėdavo ištisas savaites, įsijungia dar kieme.

Tai nereiškia, kad šiam tipui žiema netinka. Šaltis tiesiog išryškina tai, ką vasarą slepia panašūs katalogų skaičiai: vieni automobiliai su juo susitvarko geriau, kiti prasčiau, o vairuotojo įpročiai ima sverti ne mažiau nei technika. Du modeliai su beveik vienodais WLTP rodikliais šaltą sausio rytą gali nuvažiuoti labai nevienodą atstumą.

Šaltis veikia ne vien bateriją

Pradėkime nuo baterijos. Šalta ji laikinai atiduoda mažiau galios, sumažėja ir pati prieinama energija. Kol ji sušyla, sistema ją saugo: riboja galią, stabdant susigrąžina mažiau energijos, įkrovimas užtrunka ilgiau. Baterijai sušilus šie ribojimai paprastai atsileidžia.

Tačiau kilometrus elektra skaičiuoja ne vien baterija. Energijos reikia salono šildymui, prie to prisideda žieminės padangos, sniegas, šlapia danga ir tankesnio šalto oro pasipriešinimas. Kol benzininis variklis išjungtas, saloną šildo elektrinis šildytuvas arba šilumos siurblys, o kai kuriuose automobiliuose, šilumos poreikiui išaugus, įsijungia ir pats variklis. Skaudžiausiai tai juntama trumpose kelionėse: saloną tenka šildyti kaskart iš naujo, o iki mokyklos – vos penkios minutės.

Kiek tai kainuoja, gerai parodė Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslininkų 2019 m. paskelbtas tyrimas. Esant 23 °C aplinkos temperatūrai, bandytas įkraunamasis hibridas vien elektra iki benzininio variklio įsijungimo nuvažiavo 20,1 km. Esant −7 °C aplinkos temperatūrai, įjungus salono šildymą ir nustačius 21 °C temperatūrą, šis atstumas sumažėjo iki 15,5 km – maždaug 23 proc. Beveik penkis kilometrus atėmė vien šaltis ir šildymas.

WLTP rodiklis dėl to netampa bevertis – jis leidžia palyginti automobilius, nes visi bandomi vienodomis sąlygomis. Tačiau tai ne pažadas, o laboratorijos rezultatas. Ką konkretus modelis gali šaltą rytą, patikimiau parodys kelios įprastos kelionės tokiu pačiu oru.

Ne visi įkraunamieji hibridai veikia vienodai

Skiriasi jau tai, kaip automobiliai šildo saloną. „Toyota C-HR Plug-in Hybrid 220“ naudoja šilumos siurblį, o užsivedus benzininiam varikliui gali pasitelkti ir jo šilumą. Paprastas elektrinis šildytuvas veikia iš karto, bet elektros naudoja daugiau; šilumos siurblys taupesnis, tačiau spaudžiant tikram šalčiui jo pranašumas tirpsta.

Todėl teiginys, kad kiekvienas įkraunamasis hibridas saloną sušildo greičiau už dyzelinį automobilį, nėra tikslus. Elektrinį šildytuvą turintis modelis šilumą duoda nelaukdamas, kol sušils variklis, bet kai kuriuose automobiliuose per didelį šaltį benzininis variklis vis tiek įsijungia. Kaip greitai sušils salonas, lemia konkretus modelis, o ne užrašas ant bagažinės dangčio.

„Chery Super Hybrid“ (CSH) sistema, pavyzdžiui, pati sprendžia, kaip tuo metu geriausia naudoti abu variklius: mieste ratus dažniausiai suka elektros variklis, o benzininis tuo metu gamina elektrą, važiuojant pastoviu didesniu greičiu benzininis variklis gali sukti ratus tiesiogiai.

Skiriasi ir tai, kiek kilometrų šie automobiliai nuvažiuoja vien elektra. „Chery Tiggo 7 PHEV“ turi 18,4 kWh bateriją ir pagal WLTP vien elektra gali nuvažiuoti 90 km, „Tiggo 9 PHEV“ su 34,46 kWh baterija deklaruoja 144 km. „Toyota C-HR Plug-in Hybrid 220“ nuvažiuoja iki 66 km, „Volvo XC60 T6 AWD“ – iki 79 km, „Škoda Kodiaq iV“ – iki 123 km, o „Volkswagen Tiguan eHybrid“ – iki 126 km, priklausomai nuo versijos. Skirtumai nemaži, bet žiemą nė vienas šių skaičių neišlieka toks, koks užrašytas.

Kai automobilis nebegali važiuoti vien elektra

Ekrane pasirodęs užrašas „0 km“ nereiškia, kad baterija tuščia. Išnaudota tik ta įkrovos dalis, kuri skirta važiuoti vien elektra, o likusį rezervą sistema pasilieka hibridiniam režimui ir pačiai baterijai apsaugoti. Automobilis ir toliau susigrąžina energiją lėtėdamas, išjungia benzininį variklį, kai jo nereikia, ir pats dalija darbą abiem varikliams.

Šiuo požiūriu skirtingų gamintojų modeliai panašūs: kai vien elektra važiuoti nebegalima, įkraunamasis hibridas tampa įprastu hibridu. Vienuose ratus dažniau suka elektros variklis, kituose benzininis dažniau jungiamas tiesiai su ratais, o degalų sąnaudos priklauso nuo eismo, greičio, temperatūros ir to, kaip sumaniai sistema valdo abu variklius.

„Chery“ teigimu, CSH sistemoje naudojamo 1,5 l turbobenzininio variklio šiluminis efektyvumas gali siekti 44,5 proc. – kuo šis skaičius didesnis, tuo mažiau degalų virsta šiluma vietoj judėjimo. Vis dėlto jis nieko nesako apie žiemą: šaltas variklis, salono šildymas ir trumpos kelionės sąnaudas padidina bet kuriam automobiliui.

Žiemą daug lemia ir pasiruošimas kelionei

Didžiausią skirtumą žiemą padaro paprasčiausias dalykas – reguliarus įkrovimas. „Škoda Kodiaq iV“, „Volvo XC60“ ir daugumos kitų įkraunamųjų hibridų saloną galima pašildyti dar prieš išvykstant, o jei automobilis tuo metu prijungtas prie tinklo, šildoma tinklo elektra ir baterija lieka pilna kelionei. Tai vienintelis būdas šaltą rytą pradėti su tokia pačia energija kaip vasarą.

Šildymą verta naudoti su galva, bet ne saugumo sąskaita. Šildomos sėdynės ir vairas šildo žmogų, o ne orą, todėl viso salono temperatūrą galima laikyti žemesnę – tačiau langai turi būti švarūs ir nerasoti. Prieš išvažiuojant verta nuvalyti sniegą, patikrinti padangų slėgį, o kelias trumpas keliones, jei įmanoma, sujungti į vieną: automobilio nereikės šildyti kaskart iš naujo.

Galiausiai verta žiūrėti ne vien į didžiausią elektra nuvažiuojamą atstumą brošiūroje. Daug daugiau pasako trys kasdieniai skaičiai: kokią įprasto maršruto dalį automobilis įveikia elektra, kiek degalų sunaudoja, kai elektros nebelieka, ir kiek elektros bei degalų suvartoja per visą kelionę. Žiemos egzaminą geriausiai išlaiko ne tas, kurio katalogas žada daugiausia kilometrų, o tas, kuris šaltyje geriausiai tinka vairuotojo maršrutams ir įkrovimo galimybėms.

Paprastai

Kodėl žiemą įkraunamieji hibridai elektra nuvažiuoja mažiau kilometrų?

Šaltyje baterija atiduoda mažiau galios ir energijos, o energijos taip pat reikia salono šildymui. Prie to prisideda žieminės padangos, sniegas, šlapia danga ir tankesnio šalto oro pasipriešinimas.

Kaip šaltis veikia bateriją?

Šalta baterija laikinai atiduoda mažiau galios, sumažėja ir pati prieinama energija. Kol ji sušyla, sistema ją saugo: riboja galią, stabdant susigrąžina mažiau energijos, įkrovimas užtrunka ilgiau.

Ar WLTP rodiklis yra tikslus atspindys, kiek įkraunamasis hibridas nuvažiuos elektra žiemą?

WLTP rodiklis leidžia palyginti automobilius, nes visi bandomi vienodomis sąlygomis, tačiau tai yra laboratorijos rezultatas, o ne pažadas. Ką konkretus modelis gali šaltą rytą, patikimiau parodys kelios įprastos kelionės tokiu pačiu oru.

Ar visi įkraunamieji hibridai vienodai šildo saloną?

Ne, skiriasi jau tai, kaip automobiliai šildo saloną. Pavyzdžiui, „Toyota C-HR Plug-in Hybrid 220“ naudoja šilumos siurblį, o kai kurie automobiliai turi paprastą elektrinį šildytuvą, kuris naudoja daugiau elektros.