Autonaujienos

Europos Sąjunga atsitraukia: visiškas vidaus degimo variklių draudimas nuo 2035-ųjų atšaukiamas

Europos Sąjunga atsitraukia: visiškas vidaus degimo variklių draudimas nuo 2035-ųjų atšaukiamas

Europos Parlamentas žengė lemiamą žingsnį švelnindamas radikalius ekologinius reikalavimus – automobilių gamintojai galės ir toliau parduoti benzininius bei dyzelinius modelius.

Svarbiausi faktai ir techniniai duomenys:

  • Sprendimo esmė: Europos Parlamento Aplinkos komitetas nubalsavo už tai, kad būtų sušvelnintas nuo 2035 m. planuotas CO2 emisijų mažinimo tikslas naujiems lengviesiems automobiliams.

  • Skaičiai: Užuot reikalavusi 100 procentų sumažinti emisijas (palyginti su 2021 m. lygiu), Europos Sąjunga kartelę nuleido iki 87,5 procento.

  • Ką tai reiškia pirkėjams? Tai reiškia, kad vidaus degimo varikliai (ICE) nebus visiškai uždrausti ir gamintojai po 2035 m. vis dar galės Europos rinkai tiekti benzininius, dyzelinius bei hibridinius automobilius, kurie sudarys apie 12,5 proc. visos naujų automobilių pasiūlos.

  • Papildomos išimtys (e. degalai): Jau anksčiau Vokietijos iniciatyva iškovota teisė po 2035-ųjų pardavinėti vidaus degimo variklius turinčius automobilius, jei jie bus varomi išskirtinai tik sintetiniais degalais (angl. e-fuels).

  • Industrijos reakcija: Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) šį pokytį sutiko teigiamai, pabrėždama, kad pramonei buvo gyvybiškai būtinas lankstumas, susiduriant su Kinijos elektromobilių invazija ir mažėjančia paklausa.

  • Kitas žingsnis: Šis komiteto sprendimas yra svarbus lūžis, tačiau jam dar turi būti pritarta likusiuose oficialiuose teisėkūros etapuose.

Žlugusios iliuzijos ar strateginis realizmas?

Tai, kas dar visai neseniai atrodė kaip nepajudinamas Europos Sąjungos klimato politikos akmuo – visiškas naujų automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas nuo 2035 metų – oficialiai pradeda trupėti. 2026 m. lapkričio mėnesį tarptautinę automobilių pramonę sudrebino žinia, kad Europos Parlamento Aplinkos komitetas nubalsavo už šio radikalaus plano švelninimą.

Iki šiol galiojęs „Fit for 55“ teisės aktų paketas reikalavo, kad nuo 2035-ųjų sausio 1 dienos visos Europos Sąjungoje parduodamos naujos lengvosios transporto priemonės išmestų 0 gramų CO2. Praktiškai tai reiškė tradicinių benzininių, dyzelinių ir net iš tinklo įkraunamų hibridinių (PHEV) automobilių mirties nuosprendį. Tačiau prastėjantys Europos pramonės rezultatai, drastiškas „Volkswagen Group“, „Mercedes-Benz“ ir kitų gigantų pelnų kritimas bei nesustabdoma pigesnių kiniškų elektromobilių ekspansija privertė politikus grįžti į realybę.

Nuleidus reikalavimų kartelę nuo 100 iki 87,5 procento, gamintojams atrišamos rankos. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš aštuonių (12,5 proc.) naujų automobilių vis dar galės turėti tradicinį variklį, todėl Europos kelkraščiuose neišnyks pamėgti, asmeninį mobilumą užtikrinantys benzininiai hečbekai ar galingi „Premium“ klasės hibridai.

Inžinerinė laisvė ir sintetinių degalų išimtis

Sprendimas švelninti taisykles nėra tik kapituliacija – tai bandymas išgelbėti technologinį neutralumą. Jau anksčiau Europos Komisija, spaudžiama Vokietijos ir Italijos, buvo priversta padaryti išimtį varikliams, naudosiantiems išskirtinai sintetinius degalus (angl. e-fuels). Šie degalai, gaminami pasitelkiant žaliąją elektrą ir iš atmosferos sugaunamą anglies dioksidą, leidžia užtikrinti visišką klimato neutralumą (angl. carbon neutral).

Nors šiuo metu e. degalų gamybos kaštai (kaip rodo „Porsche“ gamyklos Čilėje pavyzdys) yra milžiniški, o litras sintetinio benzino kainuoja kelias dešimtis eurų, inžinieriai tiki, kad iki 2035-ųjų atsiras pramoninio masto sprendimų. Vakar paskelbtas 12,5 proc. emisijų atotrūkio (angl. emissions gap) kompensavimas taip pat apims leidimus naudoti Europos Sąjungoje pagamintą žaliąjį plieną ir modernius biodegalus.

Prieštaringos reakcijos: nuo palengvėjimo iki panikos

Sprendimo atgarsiai pasidalijo į dvi priešingas stovyklas. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) teigia, kad šis atsitraukimas grąžina gamintojams prarastą lankstumą. Pastaraisiais metais daugelis markių (nuo „Ford“ iki „Volvo“) jau buvo priverstos oficialiai atidėti savo planus tapti vien tik elektrinėmis markėmis iki 2030-ųjų, nes vartotojai atsisako masiškai pirkti brangius elektromobilius, susidurdami su neišplėtota įkrovimo infrastruktūra.

Tuo tarpu griežtosios aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip „Transport & Environment“ (T&E), skambina pavojaus varpais. Jų teigimu, nuolaidžiavimas vidaus degimo varikliams atims iš Europos investicijas į baterijų technologijas ir dar labiau padidins Kinijos pramonės atotrūkį elektrifikacijos srityje.

Nors šiam pasiūlymui dar turi būti oficialiai pritarta per galutinius Europos Sąjungos teisėkūros etapus, aišku viena – vidaus degimo variklis pasidavė be kovos ir Europos keliuose skambės kur kas ilgiau, nei daugelis tikėjosi.

Paprastai

Koks buvo pradinis Europos Sąjungos planas dėl vidaus degimo variklių nuo 2035 metų?

Pradinis planas, numatytas „Fit for 55“ teisės aktų pakete, reikalavo, kad nuo 2035 m. sausio 1 d. visos naujos lengvosios transporto priemonės Europos Sąjungoje išmestų 0 gramų CO2, kas praktiškai reikštų visišką vidaus degimo variklių draudimą.

Kaip pasikeitė CO2 emisijų mažinimo tikslas naujiems automobiliams po Europos Parlamento Aplinkos komiteto balsavimo?

Užuot reikalavusi 100 procentų sumažinti emisijas (palyginti su 2021 m. lygiu), Europos Sąjunga kartelę nuleido iki 87,5 procento.

Ką tai reiškia automobilių pirkėjams po 2035 metų?

Tai reiškia, kad vidaus degimo varikliai nebus visiškai uždrausti, ir gamintojai po 2035 m. vis dar galės Europos rinkai tiekti benzininius, dyzelinius bei hibridinius automobilius, kurie sudarys apie 12,5 proc. visos naujų automobilių pasiūlos.

Ar yra kokių nors išimčių vidaus degimo varikliams po 2035 metų?

Taip, Vokietijos iniciatyva buvo iškovota teisė po 2035-ųjų pardavinėti vidaus degimo variklius turinčius automobilius, jei jie bus varomi išskirtinai tik sintetiniais degalais (e-fuels).

Kaip Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) reagavo į šį pokytį?

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) šį pokytį sutiko teigiamai, pabrėždama, kad pramonei buvo gyvybiškai būtinas lankstumas, susiduriant su Kinijos elektromobilių invazija ir mažėjančia paklausa.