Kone pusė šalies gyventojų kategoriški: šiandienos vaikų saugaus eismo žinios − prastos

Beveik pusė šalies gyventojų – 47 proc. – vaikų žinias apie saugų elgesį gatvėje ir kelyje vertina kaip prastas arba labai prastas, rodo „Lietuvos draudimo“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas. Nepakankamąvaikų saugaus eismo taisyklių išmanymą dažniausiai nurodo automobilius vairuojantys gyventojai. Be to, kas ketvirtas gyventojas (26 proc.) mano, kad palyginus su ankstesnėmis kartomis, šiandieniniai vaikai apie saugų eismą žino mažiau, dar 25 proc. – kad vaikų žinių lygis nepasikeitė, rodo tyrimo rezultatai.

Pasak Aurelijos Kazlauskienės, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, gyventojų tyrimas atskleidžia nevienareikšmį gyventojų požiūrį į vaikų pasirengimą saugiai elgtis kelyje. 

„Nors beveik pusė apklaustųjų vaikų saugaus elgesio kelyje žinias vertina prastai, visgi lyginant su ankstesnėmis kartomis vertinimas nėra toks kritiškas. Kas trečias arba 36 proc. apklaustųjų mano, kad šiandieniniai vaikai geriau nei ankstesnės kartos žino, kaip nekelti sau ir kitiems pavojaus kelyje. Tiesa, skeptiškosios visuomenės dalies balsas irgi gana ryškus – 11 proc. gyventojų teigia, kad mūsų vaikų žinios reikšmingai blogesnės nei ankstesnių kartų“, − sako A. Kazlauskienė.  

Pasak ekspertės, kartų palyginimai savaime pasako, kad lyginame skirtingus kontekstus – šiuolaikiniai vaikai susiduria su daug daugiau trukdžių ir dėmesio dirgiklių kelyje. Pavyzdžiui, remiantis tyrimu, šiandien vaikų saugumui kelyje didžiausius saugumo iššūkius kelia elektriniai paspirtukai ir išmanieji telefonai, o prieš 20 metų savo kasdieniame gyvenime jų dar neturėjome. 

„Saugaus eismo taisyklės dažnu atveju vaikams nėra nauja informacija – su jomis jie susiduria nuo mažens. Tačiau pati aplinka, kurioje tas taisykles reikia pritaikyti, keičiasi: atsirado daugiau judumo priemonių, telefonas tapo kasdieniu palydovu, o dėmesį kelyje blaško vis daugiau dalykų. Saugumo požiūriu svarbiausia, kaip vaikai pasielgia konkrečioje situacijoje – jei žinoma taisyklė realiame eisme nesuveikia, vadinasi, vien teorinių žinių taip pat neužtenka“, – komentuoja A. Kazlauskienė.

Ar šiandien vaikams trūksta informacijos

Paklausti, kas šiandien labiausiai padeda užtikrinti vaikų saugumą kelyje, 41 proc. gyventojų nurodė didesnį dėmesį jų švietimui apie saugų eismą – tai buvo dažniausiai nurodomas būdas saugumui didinimui, rodo tyrimo rezultatai. 

Tačiau pati švietimo stoka tarp didžiausių problemų minima gerokai rečiau – gyventojų tyrimo duomenimis, ją kaip vaikų saugumą mažinantį veiksnį įvardijo 7 proc. apklaustųjų. Gerokai dažniau gyventojai įvardijo elektrinius paspirtukus ir kitas naujas judumo priemones (69 proc.), naudojimąsi telefonu (61 proc.) bei nepakankamą vaikų dėmesingumą (44 proc.).

A. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad vertinant, ar dabartinių informacijos ir edukacijos priemonių pakanka, aiškios daugumos taip pat nėra − 45 proc. respondentų nurodė, kad jų pakanka, 38 proc. kad jų per mažai. 

„Diskusijos apie saugaus eismo edukaciją nereikėtų susiaurinti iki informacijos kiekio. Nors visuomenė švietimą išskiria kaip svarbiausią saugumą didinantį veiksnį, tačiau kartu nematome aiškaus sutarimo, kad vaikams tiesiog reikia daugiau informacijos. Edukacija turi padėti vaikui žinoti ir atpažinti riziką, tačiau tinkamas elgesys formuojasi realiose eismo situacijose gatvėje“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Taisyklių žinoti neužtenka

Transporto kompetencijų agentūros 2025 m. vykdytame tyrime ir saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 11,8 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos. Net 97 proc. jų teigė žinantys saugaus eismo taisykles, tačiau vaikų elgesio stebėjimas parodė, kad problemų kyla tiek kertant gatvę, tiek naudojantis judumo priemonėmis.

Prieš eidami per pėsčiųjų perėją 33 proc. stebėtų mokinių neįsitikino, kad ją pereiti saugu, 8 proc. perėjoje naudojosi telefonu. Dar ryškesni skaičiai fiksuoti važiuojant dviračiais ir paspirtukais: 85 proc. mokinių kirsdami pėsčiųjų perėją transporto priemonės nesivedė, 81 proc. nedėvėjo šalmo važiuodami paspirtuku, 49 proc. – be šalmo važiavo dviračiu.

Pasak A. Kazlauskienės, nors beveik visi mokiniai nurodė taisykles žinantys, tačiau savaime tai nepasako, kaip jie elgiasi realioje situacijoje. Būtent elgesio stebėjimas leidžia pamatyti, kur teorinės žinios nevirsta tinkamu veiksmu.

„Jeigu vaikas žino, kad prieš eidamas per perėją turi įsitikinti, ar saugu, tačiau trečdalis stebėtų mokinių to nepadaro, tai jau signalas žvelgti toliau nei į pačios taisyklės mokėjimą. Taisyklė iš tiesų veikia tada, kai saugus sprendimas tampa įpročiu ir jo nebereikia priminti“, – pažymi ekspertė.

Rudenį – saugaus eismo pamokos mokyklose

Anot A. Kazlauskienės, kelyje vaikui tenka pačiam priimti daugybę sprendimų, todėl įvairias situacijas verta aptarti iš anksto, dar prieš jam su jomis susiduriant kelyje.

„Su vaikais turime kalbėti ne tik apie tai, kokia yra taisyklė, bet ir apie tai, ką ji reiškia konkrečioje situacijoje. Kada sustoti, kur pažiūrėti, ką daryti, jei matomumą užstoja automobilis ar draugai ragina skubėti – būtent tokius pavyzdžius mūsų darbuotojai aptaria savanoriškai vedamose saugaus eismo pamokose“, – sako A. Kazlauskienė.

Šios saugaus elgesio kelyje pamokos – jau 27 metus vykdomos socialinės atsakomybės iniciatyvos „Apsaugok mane“ dalis. Kiekvieną rugsėjį didžiausia šalies draudimo bendrovė taip pat visus šalies moksleivius automatiškai apdraudžia nuo nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose iki 5 tūkst. eurų draudimo suma.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 m. liepą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.