Svarbiausi faktai ir techniniai duomenys:
-
Įvykis: Norvegijos ginkluotųjų pajėgų pratybų „Operasjon Hovedstad“ metu (šalia Oslo) išnuomoti kiniški automobiliai automatiškai įrašinėjo ir kaupė karinę informaciją.
-
Fiksuoti duomenys: Automobilių kameros ir jutikliai įrašė karių veidus, karinio transporto judėjimą, lokacijas bei įvedinėjamus slaptus karinių bazių vartų kodus.
-
Automobiliai: Pratyboms per „Hertz Norway“ buvo išnuomoti Kinijos gamintojų automobiliai (tarp jų nurodomas prekės ženklas „Deepal“). Ši nuomos įmonė netiesiogiai priklauso Kinijos „Geely“ koncernui (kuris valdo ir „Volvo Cars“).
-
Technologijos: Šiuolaikiniuose automobiliuose (ypač Kinijos gamybos) integruota per 200 elektroninių jutiklių, vaizdo registratoriai (angl. dashcams), GPS moduliai ir mikrofonai, nuolat renkantys telemetrijos duomenis.
-
Reakcija: Nors duomenys iš vidinės atminties po pratybų buvo ištrinti, nėra jokių garantijų, kad jie nebuvo automatiškai sinchronizuoti su išoriniais serveriais. Incidentas privertė kelti klausimus dėl nacionalinio saugumo.
Netikėtas radinys karinių pratybų metu
Norvegijos karinių pajėgų („Heimevernet“) pratybos „Operasjon Hovedstad“ baigėsi precedento neturinčiu kibernetinio saugumo incidentu. Kariuomenei pritrūkus nuosavo transporto, per viešųjų pirkimų sistemą iš bendrovės „Hertz“ buvo išnuomoti civiliai automobiliai, tarp kurių atsidūrė ir Kinijos gamintojų išmanieji elektromobiliai.
Pratyboms įpusėjus, patys kariai pastebėjo neįprastą transporto priemonių elgseną. Leitenantas Fredrikas Blanckas patvirtino, kad išmaniosios transporto priemonės veikė tarsi mobilūs šnipinėjimo įrenginiai. Viduje ir išorėje sumontuotos kameros fiksavo ne tik tai, kas sėda į automobilį ar kur jis važiuoja, bet ir įrašinėjo ekipažo narių veidus, kelionių maršrutus bei buvimo trukmę konkrečiuose kariniuose taškuose.
Slapti kodai ir duomenų perdavimo rizika
Pats pavojingiausias atradimas šioje situacijoje – automobilių vaizdo registratoriai fiksavo ir atmintyje išsaugojo slaptus prieigos kodus, kuriuos kariai įvesdavo atidarydami uždarų karinių teritorijų vartus. Nors kariuomenės atstovai teigia, kad po pratybų visa automobiliuose rasta informacija buvo ištrinta, ekspertai kelia nerimą keliantį klausimą: ar modernių, interneto ryšį turinčių automobilių duomenys per debesijos (angl. cloud) sistemas nebuvo nutekinti į išorinius serverius, esančius už Europos ribų.
Šis incidentas atskleidė rimtą viešųjų pirkimų spragą. Paaiškėjo, kad „Hertz Norway“ (valdoma per „First Rent A Car Norway“) per dukterines įmones yra susijusi su Kinijos automobilių pramonės gigantu „Geely Group“. Tai reiškia, kad valstybiniai pinigai buvo sumokėti įmonei, kurios gaminama technika aktyviai rinko duomenis apie pačios valstybės gynybos manevrus.
Modernūs automobiliai – grėsmė nacionaliniam saugumui?
Norvegijos saugumo institucijos (NSM) dar praėjusiais metais įspėjo, kad modernūs šiuolaikiniai automobiliai dėl savo architektūros (turintys daugiau nei 200 įvairių elektroninių jutiklių) iš esmės yra duomenų rinkimo platformos ant ratų. Nepaisant to, paaiškėjo, kad Norvegijos ginkluotosios pajėgos neturėjo jokio oficialaus draudimo karinėms operacijoms naudoti Kinijos valstybės ar jos įmonių gaminamus automobilius.
Šis skandalas greičiausiai privers ne tik Norvegiją, bet ir kitas NATO šales peržiūrėti savo saugumo protokolus. Palyginimui, Izraelis jau praėjusiais metais griežtai uždraudė bet kokių kiniškų automobilių įvažiavimą į karinių bazių teritorijas dėl galimo šnipinėjimo. Šių dienų realybė rodo, kad žvalgybai nebereikia infiltruoti agentų – kartais užtenka, kad kariuomenė pati išsinuomotų išmanųjį automobilį.
Paprastai
Kas nutiko Norvegijos karinių pratybų metu?
Norvegijos ginkluotųjų pajėgų pratybų metu išnuomoti kiniški automobiliai automatiškai įrašinėjo ir kaupė karinę informaciją, tokią kaip karių veidai, karinio transporto judėjimas, lokacijos ir slapti karinių bazių vartų kodai.
Kokie duomenys buvo fiksuojami automobilių?
Automobilių kameros ir jutikliai įrašė karių veidus, karinio transporto judėjimą, lokacijas bei įvedinėjamus slaptus karinių bazių vartų kodus. Taip pat buvo fiksuojami kelionių maršrutai ir buvimo trukmė konkrečiuose kariniuose taškuose.
Kokių gamintojų automobiliai buvo išnuomoti ir su kuo jie susiję?
Pratyboms per „Hertz Norway“ buvo išnuomoti Kinijos gamintojų automobiliai, tarp jų prekės ženklas „Deepal“. Ši nuomos įmonė netiesiogiai priklauso Kinijos „Geely“ koncernui, kuris valdo ir „Volvo Cars“.
Ar yra garantijų, kad surinkti duomenys nebuvo nutekinti?
Nors duomenys iš vidinės atminties po pratybų buvo ištrinti, nėra jokių garantijų, kad jie nebuvo automatiškai sinchronizuoti su išoriniais serveriais per debesijos sistemas.
Kaip šis incidentas paveiks nacionalinio saugumo protokolus?
Šis skandalas greičiausiai privers ne tik Norvegiją, bet ir kitas NATO šalis peržiūrėti savo saugumo protokolus, ypač susijusius su Kinijos valstybės ar jos įmonių gaminamų automobilių naudojimu karinėms operacijoms.
